Astaksantinas: odai draugiškas karotinoidas

Astaksantinas – karotenoidas, natūraliai gaminamas iš Haematococcus pluvialis (gėlavandenės žaliosios mikrodumblės). Dumblei patiriant stresą dėl intensyvios šviesos, didelės vandens druskos koncentracijos, ar maistinių medžiagų trūkumo, jos ląstelės nustoja dalytis, praranda gebėjimą judėti ir pereina į apsauginę būseną, kurioje gamina itin didelį kiekį karotenoidų. Šie junginiai apsaugo dumblę nuo UV spindulių ir oksidacinio streso, kurį sukelia nepalankios aplinkos sąlygos. Tarp visų pagaminamų karotenoidų, astaksantinas išsiskiria kiekiu ir stiprumu, todėl jis dar vadinamas „karotenoidų karaliumi“, nes yra vienas galingiausių natūralių antioksidantų, pasižyminčiu itin aukštu biologiniu aktyvumu ir apsauginiu poveikiu organizmui.

Astaksantino poveikis plačiai ištirtas: atlikta daugiau nei 200 mokslinių tyrimų, iš kurių net 50 - klinikiniai tyrimai su žmonėmis. Tiek laboratoriniai (in vitro), tiek gyvų organizmų (in vivo) tyrimai parodė, kad dėl savo unikalios molekulinės struktūros astaksantinas suteikia daug naudos sveikatai:

• Turi stiprų antioksidacinį poveikį
• Apsaugo nuo saulės spindulių daromos žalos
• Pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis
• Apsaugo nervų sistemą
• Padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą

Tyrimai  taip pat atskleidžia astaksantino naudą odos ir akių sveikatai, padeda sulėtinti odos fotosenėjimą bei stiprina akių apsaugą nuo oksidacinio streso.

Oda susidaranti iš epidermio, dermos ir hipodermio: trijų sluoksnių, kurie kartu formuoja išorinį apsauginį barjerą nuo aplinkos poveikio: pasikartojančios UV spinduliuotės, mikroorganizmų ir patogenų, fizinių ar cheminių veiksnių bei per didelio vidinės drėgmės praradimo. Fotosenėjimas (odos senėjimas dėl saulės poveikio) - viena pagrindinių priežasčių, lemiančių su amžiumi susijusius odos išvaizdos pokyčius. Šis procesas atsiranda dėl ilgalaikės UV spindulių žalos, kuri prisideda prie natūralaus, genetika ir gyvenimo būdu nulemto odos senėjimo. Brandi oda dažniausiai pasižymi sausumu, gilesnėmis raukšlėmis, stangrumo praradimu ir sumažėjusiu odos drėgmės kiekiu. UVA spinduliai, kurie sudaro iki 95% visos UV spinduliuotės, giliai prasiskverbia į dermą ir ardo kolageną bei elastiną – dvi pagrindines medžiagas, atsakingas už odos tvirtumą ir elastingumą.

Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad vartojant astaksantiną (3–6 mg per dieną), pastebimas reikšmingas poveikis odos struktūros, išvaizdos (raukšlių), drėkinimo ir elastingumo pagerėjimui. Be to, nustatytas teigiamas poveikis, mažinant hiperpigmentaciją ir odos paraudimus. Klinikiniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad astaksantinas padeda reguliuoti melanino sintezę, slopina fotosenėjimo procesus ir mažina raukšlių susidarymą, veikdamas ląstelių lygiu. Jo galingos antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės padeda apsaugoti odos ląsteles nuo žalos, stiprina imuninį atsaką, palaiko natūralius odos atsinaujinimo mechanizmus ir prisideda prie DNR apsaugos bei regeneracijos.

Svarbu paminėti, kad šiuo metu net 95% astaksantino rinkoje yra sintetinės kilmės - gaminamas iš naftos produktų, kadangi tokia gamyba yra pigesnė ir tinkama masinei produkcijai. Tačiau kyla abejonių dėl tokio astaksantino saugumo vartojant žmonėms. Tuo tarpu, natūralus astaksantinas, išgaunamas iš raudonųjų mikrodumblių Haematococcus pluvialis, laikomas visiškai saugiu ir, kaip rodo moksliniai tyrimai, yra žymiai veiksmingesnis žmogaus organizmui.